O, Meile!

Aš buvau neklaužada vaikas
 Ant tvoros kas dieną sėdėjau
 Vakarais daužydavau langus
 Galvoje mano švilpavo vėjai
 Aš nešiojau suplėšytas kelnes
 Ir nieko klausyt nenorėjau
 Kol jinai pas mane, nelaboji
 Į namus vieną kartą atėjo
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai
 ♪
 Mano dienos plaukė iš lėto
 Aš gyventi visai neskubėjau
 Su draugais gatvėj gerdavau vyną
 Ir problemų jokių neturėjau
 Aš galvojau, kad šitą pasaulį
 Negerai ponas Dievas sudėjo
 Kol jinai vieną rytą su saule
 Priešais mano akis patekėjo
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai, je!
 ♪
 Aš buvau jau subrendęs vyrukas
 Ir aplinkui daug moterų sukos
 Aš visas jas turėti galėjau
 Bet į nieką žiūrėt nenorėjau
 Pamiršau aš gyvenimo skonį
 Nemokėjau nei juoktis, nei verkti
 Kol jinai į duris pasibeldė
 Ir pasakė: "Aš čia, atsimerki"
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai
 ♪
 Mano seną pražilusią galvą
 Šaltas rudenio vėjas paglostė
 Aš žiūrėjau, kaip leidžiasi saulė
 Virš užmiegančio didelio uosto
 Aš galvojau, kad viskas jau buvo
 Ir mirtis mane peiliais jau bado
 Bet jinai paskutinę sekundę
 Mano vienišą širdį surado
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai
 O, meile, tu mane nugalėjai
 O, mano žvaigžde
 Vėl man šviesti pradėjai-jai-jai